Forumi im
 
ForumPortalRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 -------Karl Marx -------

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Number of posts : 456
Registration date : 15/03/2008

MesazhTitulli: -------Karl Marx -------   Thu Mar 27, 2008 2:52 pm

Karl Marx

----------------- cheers --------------------------------------------------------

Karl Heinrich Marks lindi mė 5 maj tė vitit 1818 nė Trier, Gjermani; vdiq mė 14 mars tė vitit 1883 Londėr, Britania e Madhe. Ishte njė filozof, ekonomist politik dhe organizues revolucionar i Shoqatės Ndėrkombetare tė Punėtorėve. Ndėrsa Marks merrej me njė gamė tė gjėrė problemesh, puna e tij mė e famshme analizon historinė e luftės sė klasave, e pėrmbledhur nė linjėn e parė tė Manifestit Komunist: "Historia e gjithė shoqėrisė ekzistuese ėshtė historia e luftės sė klasave."

Jeta

Rinia

Karl Marks lind nė njė familje tė pasur dhe progresive ēifutėsh nė Trier, Prusi. Babai i tij, Herschel, pasardhės i njė linje tė gjatė familjesh ēifute, konvertohet nė tė Krishter nė mėnyrė qė tė ketė mundėsinė tė bėhet avokat. Familja Marks kishte shume shokė intelektuale dhe artistė tė cilėt i vizitonin shpesh Marksėt gjatė rinisė sė Karlit.

Edukimi

Mė 1835 Marks regjistrohet nė Universitetin e Bonn-it pėr tė studjuar drejtėsi. Aty bashkohet me Klubin Taverna e Trier ku gjatė njė periudhe mabnte dhe postin e presidentit. Vitin pasardhės, babai e detyron tė transferohet nė shkollėn mė serioze dhe tė orientuar akademikisht, Friedrich-Wilhelms-Universität nė Berlin.

Marks dhe Hegelianėt e Rinj

Nė Berlin Marksi fillon tė interesohet pėr filozofinė dhe bashkohet me njė grup studentėsh dhe profesorėsh tė rinj tė njohur si "Hegelianėt e Rinj". Pėr shumė prej tyre, tė ashtuquajturit "Hegelianėt e majtė", tė ndarė nga pėrmbajtja teologjike e teorive Hegeliane, kjo ishte njė armė e fuqishme pėr tė kritikuar fenė dhe politikėn e kohės. Disa anėtarė tė kėtij qarku krijuan njė analogji midis filozofise post-Aristoteliane dhe asaj post-Hegeliane. Max Stirner, njė tjetėr Hegelian i ri, perdori kritikėn Hegeliane pėr tė argumentuar se ēdo ide qė ndalonte pėrpara egoizmit nihilistik ishte misticizėm. Vėrejtjet e tij nuk pranoheshin nga pjesa mė e madhe e kolegėve tė tij, sidoqoftė, libri i Stirner ishte arsye kryesore qe Marksi iu largua ideve tė tij Feuerbachiane dhe zhvilloi njė koncept thelbėsor tė historisė sė materializmit.

Karriera

Kur mentori i tij, Bruno Bauer, u pushua nga fakulteti i filozofisė Friedrich-Wilhelms mė 1842, Marksi ndėrron degėn e studimit nga filozofi nė gazetari. Ai bėhet redaktor i Rheinische Zeitung, njė gazetė radikale ne Cologne. Mė 1843, kur gazeta mbyllet, pjesėrisht pėr arsye tė konfliktit midis Marksit dhe censurės shtetėrore, Marksi i rikthehet filozofisė, aktivizmit politik, dhe jeton duke punuar si gazetar. Marksi sė shpejti detyrohet tė lėvizė, kjo ndodh shpesh gjatė jetės sė tij pėr arsye tė ideve tė tij.

Ne fillim ai lėviz ne France ku rishikon idetė e tij nė lidhje me Bauer dhe Hegelianėt e Rinj dhe shkruan 'On the Jewish Question (Mbi Pyetjen Ēifute), kryesisht njė kritikė e nocioneve tė tė drejtave civile dhe emancipimit politik tė kohės kur shpeshherė kishte referenca ofenduese ndaj kulturės ēifute. Nė Paris ai takohet dhe fillon tė punojė me shokun dhe bashkėpuntorin e tij tė pėrjetshėm Friedrich Engels, njė komunist i deklaruar, i cili ngacmon interesat e Marksit mbi gjendjen e klasės punėtore dhe gjithashtu mbi ekonomine. Pasi detyrohen tė largohen nga Parisi pėr shkak tė shkrimeve te tyre, Marksi dhe Engelsi lėvizin nė Bruksel, Belgjikė.

Aty Marks dhe Engels bashkeshkruajnė Ideologjinė Gjermane, njė kriticizem pėr Bruno Bauer, Hegel dhe Hegelianėt e Rinj. Marks mė vonė shkruan Varfėrine e Filozofisė (1847), nje libėr kritk mbi mendimet socialiste Franceze. Kėto pune krijuan bazat pėr punėt e ardhshme tė Marksit dhe Engelsit. Manifesti Komunist publikohet pėr herė tė parė mė 21 shkurt 1848 nėn komisionin e Ligės Komuniste (e quajtur mė parė edhe Liga e sė Drejtės), njė organizate emigrantėsh Gjermanė tė cilėt Marksi i kishte bashkuar nė Londėr.

Nė kėtė vit Evropa po pėrjetonte nje rritje tė revolucioneve; nje levizje e klasės punėtore fiton pushtetin nga Mbreti Louis Philippe nė France dhe Marksi ftohet qė tė rikthehet nė Paris. Kur qeveria punėtore kolapsoi nė 1849, Marks rikthehet nė Cologne dhe rifillon punėn pėr gazetėn Rheinische Zeitung dhe shumė shpejt riperjashtohet.

Mė 1864 Marks organizon Shoqatėn Internacionale tė Punėtorėve, mė vonė e quajtur Internacionalja e Parė, si njė bazė e vazhdueshme pėr aktivizmin politik. Nė fjalimin e tij hapės Marksi citon fjalimin e Gladstone "This intoxicating augmentation of wealth and power is entirely confined to classes of property",(Marrja intoksikuese e fuqisė dhe mirėqėnies ėshtė kufizuar vetėm pėr klasėn me prona). Ai e pėrsėrit kėtė citim edhe ne Volumin e pare te Kapitalit. Inkoherenca midis citimit te Marksit dhe fjalimit te Hansardit (i cili ishte shumė i njohur gjatė asaj kohe) filloi tė pėrdorej pėr tė diskredituar Internacionalen. Marksi u mundua ti argumentonte kunderakuzat e tij por kundėrshtarėt e tij vazhdonin tė ktheheshin. Marks mė vonė dha si burim te citimin tė tij gazetėn "The Morning Star".

Engelsi i kushtoi shumė kujdes parafjalės tė edicionit tė katėrt tė Kapitalit qė si tė tjerėt nuk e qetėsoi gjėndjen. Engels deklaroi se nuk ishte "The Morning Star" por "The Times" gazeta te cilės i referohej Marksi.

Jeta Familjare

Fejesa e Karl Marksit me Jenny von Westphalen, njė arsitokrate, fillimisht u mbajt sekrete dhe pėr disa vite u kundershtua edhe nga Marksėt edhe nga Westphalenėt. Jenny dhe Karli bėnė shumė fėmijė, dy prej tė cilėve vdiqėn kur ishin shumė tė rinj. Vajza e tyre, Eleanor (1855-1898), e cila lindi ne Londėr, ishte njė socialiste e pėrkushtuar qė ndihmonte nė redaktimin e veprave tė babait.

Jeta e Mėvonshme

Marksi filloi te varfėrohej me kalimin e kohės, dhe ishte i varur nga ndihma financiare qė i jepte shoku dhe ortaku, Engels, i cili e ndihmonte me harxhimet e pėrditshme dhe borxhet e tij. Pas vdekjes sė Jenny-t mė 1881, Marksi vdiq nė Londėr mė 1883 dhe ėshtė i varrosur nė Varrezat Highgate, Londėr. Mesazhi i gdhėndur nė gurin e varrit tė Marksit - nje monument i ndėrtuar mė 1954 nga Partia Komuniste Britanike - ėshtė: "Punėtorė tė tė gjitha shteteve, bashkohuni". Varri origjinal i Marksit ishte i zbukuruar shumė thjeshtė.

Filozofia Marksiste

Siē thotė dhe studjuesi Amerikan i Marksit Hal Draper, Marksi ėshtė njė nga shume pak filozofė modernė qė janė pėrfaqėsuar shumė keq nga mbėshtėtėsit si edhe kundėrshtuesit pas vdekjes sė tij. Pak kohė para vdekjes sė tij Marksi thoshte duke iu drejtuar disa tė ashtuquajturėve 'Marksistė' tė cilėt mbronin reformat nė vėnd tė revolucionit : "nėse ky ėshtė Marksizmi, unė nuk jam Marksist". Mė vone, bashkimi i mendimeve Marksiste me Leninizmin, qe krijoi ideologjinė (Marksizėm-Leninizmin) e bllokut sovjetik, vazhdoi tė largohej nga besimet dhe analizat origjinale tė Marksit. Sidoqoftė pas kolapsimit mė 1989-91 tė bllokut komunist, edhe anti-Marksistėt i janė rikthyer shkrimeve tė Marksit, sidomos pėr thellėsinė e mendimeve tė tij mbi analizimin e kapitalizmit, analiza qė po vėrtetohen ēdo ditė e mė shumė.

Nocioni i punės ėshtė i domosdoshėm nė ideologjinė Marksist. Marksi argumentonte se ėshtė natyra njerėzore qė ēon nė tranformimin e natyres dhe ai e quante kėtė proēes transformimi "punė" dhe kapacitetin pėr tė transformuar natyrėn "fuqi punėtore". Sipas Marksit, ky ėshtė njė kapacitet natyror i aktivitetit fizik, por ėshtė shumė i lidhur me mėndjėn njerėzore dhe imagjinatėn:

Njė merimangė kryen veprime qė i ngjasojnė njė makinerie dhe njė bletė mund tė turpėrojė edhe nje arkitekt nė krijimin e hojeve tė saj. Por ajo qė ndan arkitektin mė tė keq nga bleta mė e mire ėshtė se arkitekti fillimisht e imagjinon strukturėn e tij para se ta krijojė nė realitet (Kapitali, Volumi. I, Kapitulli. 7, Pjesa. 1)

Karl Marksi trashėgoi dialektikėn Hegeliane dhe bashkė me tė mosbesimin e nocionit tė pandryshueshmėrisė sė natyrės njerėzore. Disa here marksistėt shprehin qėndrimet e tyre duke krahasuar "natyrėn" me "historinė". Disa herė ata pėrdorin frazėn "ekzistenca vjen pėrpara ndėrgjegjjes". Argumenti nė tė dyja rastet ėshtė se, ajo ēfarė ėshtė njė person caktohet nga ku dhe kur ėshtė ai. Konteksti social merr preēedencė mbi ēdo sjellje tjetėr tė lindur, me fjalė tė tjera, njė nga vlerat mė tė mėdha tė natyrės njerėzore ėshtė pėrshtatshmėria.

Marksi nuk besonte se tė gjithe njerėzit funksiononin njėlloj ose qė funksioni i dikujt ishte tėrėsisht individual dhe personal. Ai argumentonte se puna ėshtė nje aktivitet social dhe konditat dhe format nėn tė cilat njerėzit punojnė, vendosen nga gjėndja sociale dhe ndryshojnė me kalimin e kohės.

Analiza e Marksit mbi historine i ka themelet nė ndryshimin midis mjeteve dhe forcės sė prodhimit. Pra nė pratikė gjėra si toka, resurset natyrore, teknologjia tė cilat janė tė rėndėsishmė dhe tė nevojshme nė prodhimin e tė mirave materiale dhe te lidhjeve qė krijohen gjatė prodhimit. Me fjalė tė tjera marrdhėniet sociale dhe teknike nė tė cilat njerėzit hyjnė gjatė kohės qė pėrdorin kėto mjete prodhimi. Tė gjitha sė bashku kėto krijojnė modelin e prodhimit; Marksi verente se nė ēdo shoqėri modeli i prodhimit ndryshon dhe shoqėritė Evropiane pėr shėmbull kishin ndryshuar nga njė model feudal prodhimi nė njė model kapitalist. Pėrgjithėsisht, Marksi besonte se modelet e prodhimit ndryshonin mė shpejt se lidhjet qė krijoheshin gjatė prodhimit (pėr shėmbull, ne zhvillojmė njė teknologji tė re si interneti dhe mė pas krijojmė ligje dhe rregulla pėr rregullimin e kėsaj tenologjie). Sipas Marksit lidhja midis bazės (ekonomike) dhe superstruktures (sociale) ėshtė njė nga arsyet mė tė mėdha tė konflikteve sociale.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://bujar-mehmeti.forumm.biz
 
-------Karl Marx -------
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Gerard Butler -- Photog Missed His Marx
» The Marx animals in my zoo
» Fw190D9 of Uffz. Karl Georg Genth JG26
» Is this mark really karl martz working for clayburn pottery?
» MARX Miniature birds

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
bujar-mehmeti :: Your first category :: Your first forum :: Kendi per Letersi :: Filozofi-
Kėrce tek: