Forumi im
 
ForumPortalRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Pjesa IV e Karl Marksi-t

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Number of posts : 456
Registration date : 15/03/2008

MesazhTitulli: Pjesa IV e Karl Marksi-t   Thu Mar 27, 2008 2:57 pm

Nė Kinė Mao Ce Duni gjithashtu thoshte se ndiqte Marksin, por njėkohėsisht mendonte se edhe fshatarėt, jo vetėm punėtorėt mund tė luanin rol nė revolucionin Komunist. Kjo ishte njė ndarje shumė e madhe nga pikėshikimi i Marksit, i cili e fokusonte gjithė rėndėsinė tek proletariati urban dhe mendonte se revolucioni do tė ndodhte nė shoqėri industriale shumė tė avancuara si Franca, Gjermania dhe Britania. Marksizėm-Leninizmi sipas intepretimit tė Maos njihej nė gjithė botėn si Maoizėm.

Gjatė viteve 1920 dhe 1930 njė grup disidentėsh Marksistė krijuan Institutin Kerkimor Social nė Gjermani. Pjesėtarė tė kėtij grupi ishin edhe personalitete si: Max Horkheimer, Theodor Adorno, Erich Fromm, dhe Herbert Marcuse. Kėto autorė shpeshherė grupohen nė atė qė quhet "Shkolla Frankfurtjane". Puna e tyre e njohur si "Teoria Kritike", ėshtė njė lloj filozofie Marksiste e influencuar nga Hegeli, Frojdi, Niēe, dhe Max Weber.
Shkolla Frankfurtjane u nda shumė shpejt nga Marksistėt, Leninistėt dhe Bolshevizmi nė disa ide kyēe. Sė pari, duke qėnė se shkruanin gjatė rritjes sė Stalinizmit dhe Fashizmit, ato kishin shume dyshime ne konceptet tradicionale tė ndergjegjėsimin e klasės proletare tė Marksit. Sė dyti, ndryshe nga Marksistėt e hershėm, sidomos Lenini, ato e kundėrshtonin determinizimn ekonomik.

Marksistė tė famshėm dhe tė rėndėsishėm tė kohės janė edhe Georg Lukacs, Walter Benjamin apo Antonio Gramsci tė cilėt sė bashku me Shkollėn Frankfurtjane njihen si Marksistė Perėndimorė. Henryk Grossman i cili zhvilloi bazat matematike tė ligjit tė marksit "mbi krizat ekonomike kapitaliste", ishte njė tjetėr anėtar i shkollės Frankfurtjane. E rendėsishme gjatė kėsaj periudhe ishte edhe revolucionarja Polake Rosa Luxemburg.

Mė 1949, Paul Sweezy dhe Leo Huberman, krijuan "Monthly Review", njė gazetė e cila jepte informacione mbi mendimet Marksistė nė Sh.B.A dhe ishte e pavarur nga Partia Komuniste Amerikane.

Mė 1978, G. A. Cohen u mundua ti mbronte mendimet Marksiste nėpėrmjet njė teorie shkencore koherente mbi historinė duke e parė kėtė tė fundit nga njė prizėm filozofie analitike. Aty lindi edhe Marksizmi Analitik, njė lėvizje akademike qė perfshinte personalitete si Jon Elster, Adam Przeėorski apo John Roemer. Bertell Ollman ėshtė githashtu njė mbrojtės i zjarrtė i Marksit nė botėn akademike Anglofone.

Marksi radhitet i 27 nė listėn e personazheve me mė shume influencė nė botė tė shkruar nga Michael H. Hart.

Mė korrik 2005, Marksi mori titullin "Filozofi mė i rėndėsishėm i tė gjitha kohėrave" nga njė sondazh i kryer nėpėrmjet Radio 4 tė BBC.


Veprat

Mė poshtė po japim njė listė tė disa prej veprave tė Marx:

* Zur Kritik der Hegelschen Rechtsphilosophie / Einleitung / Zur Judenfrage / Briefe an Ruge, allesamt erschienen in: Deutsch-Französische Jahrbücher, Paris 1844.
* Ökonomisch-philosophische Manuskripte aus dem Jahre 1844
* Die heilige Familie oder Kritik der kritischen Kritik. Gegen Bruno Bauer & Consorten. Literarische Anstalt, Frankfurt am Main 1845.
* Die deutsche Ideologie, 1845 bis 1846, postum erschienen Berlin 1932.
* Thesen über Feuerbach, 1845. Botuar pėr herė tė parė te: Friedrich Engels: Ludwig Feuerbach und der Ausgang der klassischen deutschen Philosophie, Dietz Verlag, Stuttgart 1888.
* Misčre de la philosophie. Réponse ą la philosophie de la misčre de M. Proudhon, Paris/Brüssel 1847.
* Manifest der Kommunistischen Partei (Manifesti i Partisė Komuniste), sė bashku me Friedrich Engels, pėr herė tė parė nė mėnyrė anonime, Bildungs-Gesellschaft für Arbeiter, London Februar 1848
* Lohnarbeit und Kapital, 1849
* Die Klassenkämpfe in Frankreich 1848–50, erschienen im ersten Heft der Neuen Rheinischen Zeitung 1850.
* Der achtzehnte Brumaire des Louis Bonaparte, erstmals erschienen in der Zeitung Die Revolution, New York 1852
* Enthüllungen über den Kommunistenprozess zu Köln und Die großen Männer des Exils, erschienen in der New-York Daily Tribune, 1852.
* The British Rule in India, New-York Daily Tribune, June 1853.
* Lord Palmerston, 1853.
* Das revolutionäre Spanien, 1854.
* Lord John Russel, 1855
* Grundrisse der Kritik der politischen Ökonomie. Rohentwurf. 7 Hefte, entstanden 1857 bis 1858. Botuar pėr herė tė parė nė Moskė nė vitet 1939-1941.
* Zur Kritik der politischen Ökonomie, 1859.
* Herr Vogt, 1860.
* Theorien über den Mehrwert, 1863. Botuar pėr herė tė parė nga Karl Kautsky (me gabime serioze -joshkencore- nė formė dhe pėrmbajtje).
* Inauguraladresse und Statuten der Internationalen Arbeiterassoziation, 1864.
* Lohn, Preis und Profit, 1866.
* Das Kapital. Kritik der politischen Oekonomie.
o Band 1: Der Produktionsprocess des Kapitals. Meissner, Hamburg 1867.
o Band 2: Der Circulationsprocess des Kapitals. Herausgegeben von Friedrich Engels, Meissner, Hamburg 1885
o Band 3: Der Gesammtprocess der kapitalistischen Produktion. Herausgegeben von Friedrich Engels, Hamburg 1894.
* Konfidentielle Mitteilung über Bakunin, 1869.
* The Civil War in France, 1871.
* Kritik des Gothaer Programms, 1875. Publikuar pas vdekjes nė 1891.
* Brief an Sassulitsch, 1881.
* Marx/Engels Briefwechsel, Dietz, Berlin 1949. Briefwechsel von 1844 bis 1883; 4 Bände

Referenca

* Stephen Jay Gould, A Darwinian Gentleman at Marx's Funeral - E. Ray Lankester, Page 1, Find Articles.com (1999).
* Daniel Little, The Scientific Marx, University of Minnesota Press (1986), trade paperback, 244 pages
* David McLellen, Karl Marx: His Life and Thought
* Hal Draper, Karl Marx's Theory of Revolution (4 volumes). Monthly Review Press.
* V. I. Lenin, Karl Marx (A Brief Biographical Sketch with an Exposition of Marxism).
* Boris Nicolaevski & Otto Maenchen-Helfen, Karl Marx: Man and Fighter. Penguin books.
* Francis Wheen, Karl Marx, Fourth Estate (1999), ISBN 1857026373 (biography of Marx)
* Isaiah Berlin, Karl Marx: His Life and Environment nga Isaiah Berlin cheers
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://bujar-mehmeti.forumm.biz
 
Pjesa IV e Karl Marksi-t
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Fw190D9 of Uffz. Karl Georg Genth JG26
» Is this mark really karl martz working for clayburn pottery?
» help needed
» There's No Place Like Home
» Fokker D.VII(Alb.) Lt.Carl Degelow - Roden 1/48

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
bujar-mehmeti :: Your first category :: Your first forum :: Kendi per Letersi :: Filozofi-
Kėrce tek: