Forumi im
 
ForumPortalRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Skizofrenia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Number of posts : 456
Registration date : 15/03/2008

MesazhTitulli: Skizofrenia   Fri Mar 28, 2008 2:09 pm

Diku pėrreth njė nė njėqind njerėz ju jipet diagnoza e skicofrenisė nė ndonjė fazė tė jetės sė tyre - dhe zakonisht nė moshė tė re. Pėrafėrsisht kėto figura janė tė njejta pėr tė dy gjinitė, por te meshkujt diagnoza bėhet mė shumė nė moshė mė tė re. Nėse dikush nga familja juaj e ka scicofreninė atėherė anėtarėt e tjerė tė familjes me kėto simptome mė lehtė ju jipet diagnoza e skicofrenisė. Ėshtė vlerėsuar qė pėrreth njė e treta e popullsisė qė ju jepet diagnoza e skicofrenisė e pėrjetojnė vetėm njė epizodė skicofrenike. Njė e treta tjetėr mund tė ketė epizoda tė herė pas hershme, pėrderisa pjesa e tretė e fundit mund tė jetojė me skicofreni si problem tė pėrhershėm gjatė gjithė jetės.
A janė tė rrezikshėm njerėzit me diagnozė tė skicofrenisė?

Ka shumė dezinformata pėr skicofreninė nga mediat, mė shumė se sa cilado sėmundje psikiatrike tjetėr. Njė mit i popullarizaur ėshtė qė skocofrenia do tė thotė ’personalitet dyfish’ dhe qė dikush qė e ka skicofreninė luhatet prej njė personi tė qetė nė atė jashtė kontrollit. Shpesh nėpėr gazeta apo televizion skicofrenėt shfaqen si tė rrezikshėm nėse nuk mbahen me barrna dhe tė izoluar nė institucione. Shumica e njerėzve me skicofreni nuk kryejnė krime tė dhunshme, dhe krimet mė tė dhunshme nuk kryhen nga njerėzit me skicofreni. Nga hulumtimet mėsojmė qė njerėzit me probleme tė drogės dhe alkoholit janė nė gjendje dy herė mė shumė tė kryejnė krime tė dhunshme se dikush me skicofreni. Evidenca e korrelacionit ndėrmjet skicofrenisė dhe krimit serioz ėshte aq e pasigurtė sa qė parashikimet pėr dhunė konsiderohen pothuaj tė pamundhsme. Njerėzit zakonisht frigohen shumė nga personat qė dėgjojnė zėra. Ėshtė me rėndsi tė mbani nė mend se njerėzit qė dėgjojnė zėra, ata vendosin se a tė veprojnė sikurse ēdokush tjetėr, nėse dikush e pyet tė bėjė diēka. Duket qė zėrat qė njerėzit me skicofreni i dėgjojnė janė mė shpesh pėr tė bėrė vetėvrasje nė vend se ta vrasin dikend tjetėr. Shumica marrin vendim tė vetėdijshėm ēdo ditė qė tė mbesin gjallė pa marrė parasysh zėrat qė i dėgjojnė.
Ēfarė ndihme mund tė ju ofrohet si ndihmė?

Nėse ju shkoni te mjeku i pėrgjithshėm (mjeku familjar, shtėpiak) ai mund tė ju jap barna apo mund tė ju ofroj tretmane ku mund tė bisedoni me dikend. Ai mund tė ju referoj te psikiatri dhe ekipi pėr shėndet mental nė komunitet pėr vlersim tė mėtutjeshėm, tretmane dhe kujdes nėse keni nevojė. Shumica e njerėzve me skicofreni jetojnė nė shoqėri por nėse simptomet tuaja paraqiten pėrnjėherė, dhe janė serioze ju ndoshta duhet tė shkoni nė spital.
Medikamentet

Ilaēet anti-psikotike qė njihen si barna qetėsuese apo neuroleptik, zakonish jipen pėr t’i kontrolluar simptomet pozitive. Kėto mund tė kenė efekte tė pakėnaqura negative, posaqėrisht nėse konsumohen nė sasi tė mėdha, dhe mund tė kenė veprim dehės, kėshtu qė mund tė keni vėshtėrsi t’i pėrballoni efektet e padėshiruara, apo tė keni pėrfitim nga tretmanet ku mund tė bisedoni me dikend. Pėrveq gjėrave tjera, efektet e padėshiruara pėrfshijnė, efekte neuro muskulare (dridhja e duarve, ngurrimi i muskujve) dhe efekteve anti-muskarinike (pamje tė trubulltė, rrahje tė shpejtė tė zemrės, kapsllėkun dhe marramendje). Barnat anti-psikotike tė pėrparshme si chlorpromazine (qė quhet Largactil) dhe haloperidol (Serenace and Haldol) janė tė shoqėruara me efekte tė padishiruara, afatgjatė dhe serioze, duke pėrfshirė dėmtim tė pėrhershėm tė sistemit nervor (tė njohur si tardive dyskinesia). Udhėzimet e tanishme sygjerojnė qė njerėzit duhet tė pėrdorin barnat antipsikotike nė sasitė sa mė tė vogla. Ata, nėse ėshtė e mundshme duhet tė ja fillojnė me barnat e reja antipsikotike ’jotipike’ si ‘risperidon’, ‘olanzapin’, ‘quetiapin’, ‘amisulpirid’ dhe ‘zotepin’. Kėto medikamente janė zhvilluar pėr t’i redukuar efektet e pakėnaquara neuromuskulare. Pėrveq qė kėto barna janė mė tė sigurta, mund t’i pėrmirsojnė simptomet negative. Barnat antipsikotike mund tė jenė nė formė tė tabletave, shurupit apo injeksionit, dhe mund tė mirren ēdo ditė, javė, dy javė apo muaj. Barnat nuk mund ta parandalojnė keqsimin nė pėrgjithėsi, por evidenca tregon qė e zvoglon masėn dhe seriozitetin. Mėnyra mė e mirė pėr t’i tejkaluar simptomet dhe pėr t’i zvogluar efektet e padėshiruara ėshė duke marrė sasi tė vogla tė barnave. Nėse jeni duke marrė kėto barna ju duhet ta rishqyrtoni sasinė e tyre rregullisht me synim qė ta mbani sasinė sa mė tė vogėl. Individėt reagojnė ndryshe nė barna kėshtu qė duhet tė i provoni disa prej barnave derisa ta gjeni ata qė ju konvenon mė sė miri. Te shumė njerėz barnat bėjnė ndryshim nė simptomet e tyre por disa pacientėve nuk ju ndihmojnė. Tė tjerėt nuk vazhdojnė tė i marrin pėrshkak tė efekteve tė padėshiruara dhe disave nuk ju duhen fare.
Qėndrimi / Pranimi nė spital

Nėse ju ndjeheni posaqėrisht nė gjendje tė vėshtirė, ju ndoshta dėshironi tė gjindeni diku ku ndjeheni tė sigurt dhe pa stres. Kjo zakonisht do tė thotė qė tė shkoni nė spital. Nė spital mund tė jetė vėshtirė tė jeni pėrreth njerėzve tė tjerė tė cilėt janė nė gjendje tė vėshtirė dhe qė nuk mund tė jeni vetėm dhe pa pėrkrahje mund tė jetė vėshtir ta pėrballoni. Megjithatė, pėrdorėsit e shėrbimeve dhe grupet e pacientve tė bazuar nė spital mund tė jenė shumė pėrkrahės dhe tė dobishėm. Para se tė lėshoheni nga spitali nevojat tuaja duhen tė vlerėsohen kėshtu qė tė jeni nė gjendje tė jetoni pavėarsisht.
Shėrbimet nė kohė krizė

Nė disa plėmi shėrbimet nė krizė janė zhvilluar si alternativė tė spitalit. Disa nga kėto ofrojnė strehim nė kohė krize, tė tjerėt ofrojnė pėrkrahje njrėzve nė shtėpitė e tyre. Shumica mundohen tė ju ndihmojnė kėshtu qė mos tė ketė nevojė tė shkoni nė spital. Kėto shėrbime synojnė mė shumė nė drejtim tė tretmanit me psikiatėr dhe pėrkrahje joformale, nė vend tė barnave.
Ēka mund tė bėjė tjetėr qė ta pėrmirėsojė jetėn time?

Tretmanet biseduese

Terapitė biseduese, siē janė Psikoterapia, konsultimi, terapi pėr sjellje njohėse (kognitive), mund tė ju ndihmojė njerėzve qė tė jetojnė me skicofreni, duke i njohur problemet e tyre, tė merren me pasoja, zhvillojnė strategji pėrballuese dhe tė mėsojnė se si tė ndalojnė zhvillimin e situatave kritike. Kjo i lejon tė shqyrtoj domethėniet e simptomeve dhe se si tė tejkalohen. Bėni kėrkesėn nga mjeku pėr terapi.
Vetė-ndihma

Grupet pėr vetė ndihmė ofrojnė mundėsi me rėndėsi pėr individėt dhe familjet qė t’i ndajnė pėrvojat dhe mėnyrat pėrballuese, fushata pėr shėrbime mė tė mira apo thjesht tė pėrkrahin njėri -tjetrin.
Puna

Ju ndoshta duhet tė i shmangeni situatave qė i gjeni vėshtirė tė i pėrballoni. Nėse jeni tė punėsuar, ju ndoshta mund tė punoni me orar mė tė shkurtėr apo tė punoni me orar fleksibil qė tė i shmangeni situatave tė vėshtira.
Terapitė alternative

Disa njerėzve me diagnozė tė skicofrenisė shohin se terapitė plotėsuese ju ndihmojnė me problemet e tyre. Kėto mund tė pėrfshijnė homeopathi dhe terapitė kreative tė pėrqendruara nė art dhe poezi. Ushtrimet “T’ai chi”, joga dhe teknika tė tjera relaksuese mund tė kenė pėrfitim, mirėpo ėshtė ide e mirė tė bisedoni kėto mundėsi me terapistėt e kualifikuar.
Ushqimi

Studimet e tanishme kanė shikuar pėr pėrparėsi tė mundshme nga ushqimi i pėrmirėsuar pėr personat me diagnozė tė skicofrenisė. Disa studime sugjerojnė pėrfitimet nga vajrate e peshqėve qė mund tė gjenden nė sardina, dhe qė mund tė merren nė formė tė suplementeve.
Si mund tė ju ndihmojnė rrethi, pra: familja, tė afėrmit dhe shoqėria?

Mund tė jetė shumė vėshtirė kur dikush qė ėshtė i afėrt pėr ju, i pėrjeton simptomet e skicofrenisė. Ju mund tė jeni tė pasigurt se si tė veproni. Tė mėsoni realitetin e skicofrenisė mund tė ju ndihmojė. Kjo mund tė pėrfshijė tė mėsoni pėr strategji tė ndryshme pėrballuese,me tė cilat mund ta inkurajoni partnerin, shokun/shoqen, tė afėrmin tė provoj. Do tė ju ndihmojė shumė nėse bisedoni me personin kur ata ndjehen mirė, se ēka dėshirojnė ata prej juve kur janė duke pėrjetuar vėshtėrsi. Ėshtė me rėndėsi poashtu tė ju tregoni atyre se ēka mund tė pėrballoni e ēka nuk mundeni. Personi i cili pėrjeton simptomet e skicofrenisė dėshiron gjėrat e njejta sikurse ne i dėshirojmė: tė ndjehen qė dikush kujdeset pėr ata, mos tė ndjehen tė vetmuar, dhe ta kenė dikėnd qė mund tė bisedojnė ndjenjat dhe mundėsitė e tyre. Ėshtė me rėndėsi qė mos ta fajsoni personin apo t’i thoni atyre tė ’vijnė nė vete’.
Si ta pėrballoni mbikėqyrjen

Ėshtė me rėndėsi qė tė keni pėrkrahje me pėrballimin e ndjenjave tuaja, tė cilat mund tė jenė zemrimi, frika, faji apo pengimi. Ka njė numėr tė madh tė organizatave vullnetare qė japin ndihmė pėr mbikėqyrėsit, dhe shėrbimet e socialit janė tė obliguar t’i vlerėsojnė nevojat tuaja pėr pėrkrahje praktike dhe emocionale, nėse personi qė ju kujdeseni ka pasur apo do tė ketė vlerėsim nga kujdesi pėr komunitet.
Si ti pėrgjigjeni iluzioneve

Mund tė jetė shumė vėshtirė tė dini se si tė veproni kur njė shok/shoqe apo i afėrm sheh diēka apo beson diēka qė ju nuk mund ta shihni apo besoni. Nė vend se ta vėrtetoni apo ta mohoni pėrvojėn e tyre, mund tė ju ndihmojė atyre nėse ju thuani diēka njejtė si kėtė, ’Une e pranoj qė po dėgjon zėra apo sheh gjėrat nė atė mėnyrė por nuk ėshtė e njejtė pėr mua’. Zakonisht mė konstruktive ėshtė qė tė pėrqendroheni nė atė se si personi ndjehet, kjo mund tė jetė mė lehtė pėr tė ju tė dy tė komunikoni nė mėnyrė mė konstruktive.
Pranimi i detyrueshėm nė spital

Nėse ndjeheni se ka rrezik tė madh pėr personin apo pėr dikend tjetėr, ndoshta ėshtė e nevojshme tė mendoni pėr pranim tė detyrueshėm nė spital, si mundėsi e fundit.

____________
Referencat:
- Davison & Neale: Klinische Psychologie
- DSM IV
- ICD 10
- multikulti.org.uk cheers
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://bujar-mehmeti.forumm.biz
 
Skizofrenia
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
bujar-mehmeti :: Your first category :: Your first forum :: Kendi per Letersi :: Psikologji-
Kėrce tek: