Forumi im
 
ForumPortalRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Peshqit paraardhės tė njeriut dhe trupi ynė vazhdon ende tė transformohet

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Number of posts : 456
Registration date : 15/03/2008

MesazhTitulli: Peshqit paraardhės tė njeriut dhe trupi ynė vazhdon ende tė transformohet   Fri Apr 04, 2008 12:34 pm

cheers --------------------------------------------------------------------------------

Peshqit paraardhės tė njeriut dhe trupi ynė vazhdon ende tė transformohet

--------------------------------------------------------------------------------

Teoria e njė paleontologu amerikan, Neil Shubin, nė njė libėr tė publikuar me titullin "Your inner fish" zbulimi i njė krijese fosile me qafė dhe gishta, pastaj studimet tė cilat vėnė nė pah lidhjen.

Shkencėtarėt kanė gėrmuar origjinėn e species njerėzore duke nisur nga paraardhėsit tanė

Kafka

Ostrakioderma

Peshku i parė tek i cili gjendet njė armaturė kockash, ka jetuar 500 milion vjet mė parė

Gishta

Akantostega

I takon epokės sė 365 milion vjetėsh mė parė , ėshtė nga tė parat krijesa qė njihen se kishin putra, gishta dhe puls

Sy

Gjenet qė mundėsojnė shikimin janė gjetur edhe tek kandilėt e detit. Ky zbulim sugjeron qė evolucioni njerėzor i ka pėrshtatur kėto gene pėr qėllime tė reja

Krahė

Shembulli i parė shfaqet 380 milion vjet mė parė nė njė peshk primitiv tė quajtur Eustenopteron

Dhėmbė

Janė gjetur dhėmbė fosilė tė njė peshku prehistorik 500 milion vjet mė parė, janė shenjė e evolucionit tė rracės njerėzore

Njeriu e ka prejardhjen nga peshqit. Ato qė e demostrojnė kėtė nė njė mėnyrė tė pakontestueshme janė ērregullimet e trupit tonė nga enėt e gjakut deri tek infraktet. Nė kėto konkluzione ka arritur, pas shumė vitesh punė, njė paleontolog amerikan, Neil Shubin, i cili studimet e tij i ka hedhur nė njė libėr i cili mban titullin "Your inner fish", ose peshku qė ėshtė brenda teje.

Histroia ka nisur katėr vjet mė parė, kur Shubin ka zbuluar, nė ujėrat e Arktikut kanadez, njė peshk fosil i cili duket se ka jetuar 375 mlion vjet mė parė. Analizat e laboratorit nxjerrin nė pah faktin qė kafsha ka pasur njė qafė dhe duar. Pėr Shubin- in diēka ėshtė e qartė, sipas tij nė planetin tonė ka pasur tė paktėn njė qenie tė gjallė "ne tranzicion" nga jeta ujore deri tek ajo tokėsore: paraardhėsi ynė dhe prova qė i mungonte teorisė sė evolucionit, e cila e vendos qenien njerėzore nė krye tė njė shkalle tė gjatė ndryshimesh.

Pasi hidhet njė parantezė e tille Shubinit i dukej e pamundur qė vetėm ato tė dhėna tė tregonin faktin qė njeriu gjen tek peshqit paraardhėsit e tij. Ky fakt e shtyu tė kėrkonte karakteristika tė tjera brenda trupit tė cilat mund tė kishin lidhje me trupin e paraardhėsve tanė antikė. "Nėse jemi pasardhės tė peshqve- ėshtė arsyetimi i paleontologut- duhet tė kemi brenda nesh akoma mė shumė dėshmi, tė cilat vėrtetojnė qė jemi pasrardhėsit e tyre". Mbi tė gjitha shkencėtari ka hedhur hipotezėn e pranisė sė elementėve qė dėshmojnė se evolucioni nga qenie ujore nė ato tokėsore vazhdon tė ndodhė ende.

Duke u nisur nga kjo tezė Shubin, brenda pak viteveka gjetur shumė prova tė tjera me qėllim qė hipotezėn e tij ta kthejė nė teori. Difekte tė trupit. Venat tona, pėrshembull janė tė shpėrndara nė mėnyrė tė tillė, pėr tė realizuar njė qarkullim gjaku tė pamjaftueshėm: gjunjėt tanė janė shumė tė dobėt pėr tė pėrballuar peshėn e trupit; vetė truri ynė ka apsur njė evolucion, ka njė rrudhje mė tė madhe se ajo e paraardhėsve tanė. "Kėto karakteristika janė ēmimi qė njeriu duhet tė paguante pėr tu shkėputur nga peshqit", shpjegon Shubin nė librin e tij: ai mbron idenė se njė seri vetish fizike tė njeriut, duke nisur nga konstrukti deri tek sėmundjet kardiovaskulare janė rezultat i njė pėrshtatjeje tė keqe tė jetės tokėsore. Nė njė intervistė tė tijėn paleontologu thotė: "Trupat tanė shfaqin mospėrputhje tė mėdha me mėnyrėn tonė tė jetesės. Marrim pėr shembull sistemin e qarkullimit tė gjakut. Ai ėshtė krijuar pėr njė aktivitet tė fortė, siē ėshtė ai i peshqve, por mėnyra e jetesės sė njeriut ėshtė shumė e ngjashme me atė tė njė patateje. Nuk duhet tė dėshpėrohemi ama, pasi evolucioni ėshtė ende nė zhvillimdhe ky zhvillim do bėjė qė njeiu tė ēlirohet nga disa paaftėsi dhe mosfunksionime".

Nė mbėshtetje tė hipotezės sė tij, disa javė mė parė ėshtė publikuar njė tezė studimi, e cila tregonte qė njeriu jo vetėm ėshtė ende nė evolucion, por e bėn kėtė me njė shpejtėsi qė nuk ėshtė njohur kurrė mė parė. " Nėse shpejtėsia me tė cilėn po evoluojmė tė kishte qenė e tillė gjithnjė, sot, ndryshimet gjenetike me majmunėt do tė ishin tė paktėn 160 herė mė tė mėdha se ato ekzistueset".

Pėr dhjetėra vjet nė komunitetin shkencor, ishte pėrhapur ideja qė evolucioni njerėzor kishte ndaluar tė paktėn 10. 000 vjet mė parė , kur lindja e agrikulturės dhe e zhvillimit teknologjik i dhanė njeriut njė kontroll tė fortė mbi ambjentin dhe pėr pasojė dhe pėr aftin e tij. Nė tė kundėrt mendojnė studjuesit tė cilėt mbrojnė tezėn e evolucionit, ata thonė se ky zotėrim i botės e ēoi njeriun tė kolonizonte njė pjesė tė mirė tė planetit dhe kjo ka shtyrė mekanizmin e ndryshimeve gjenetike tė njeriut, nė pėrshtatje me habitatet e ndryshme. "Evolucioni i njeriut ngjan shumė me disa histori fantastiko shkencore ku ndryshimet marrin njė shpejtėsi tė jashtėzakonshme tek njerėzit qė nuk pėrshtaten dot me ambjentin, apo me disa sėmundje.

Po e ardhmja? Asnjė nuk arrin tė hedhė hipoteza. Dhe pse kėrkuesit mendojnė se 7 % e gjeneve njerėzore po evoluojnė shumė shpejt, ata nuk dinė tė thonė se ēfarė drejtimi do tė marrė qėnia njerėzore. Njė hipotezė thotė qė njerėzit duhet tė jenė gjithnjė mė tė ndryshėm nga dita nė ditė. Ndėrsa nė Afrikė do tė ketė gjene qė do tė evoluojnė pėr tu bėrė rezistėntė ndaj sėmundjeve. Nė Europė, pėrshembull ka ndodhur qė tė rriturit janė nė gjendje tė tresin qumėshtin e pa sterilizuar dhe tė pa zjerė, gjė kjo qė nuk ndodh nė Afrikė dhe nė Azi. Pra me pak fjalė: do arrijmė qė gjithnjė e mė shumė tė jemi "njerėz", deri nė atė pikė qė gjenet tona do tė fshijnė kujtimin se kemi qenė peshq.

Teoritė

Majmunėt

Rreth 70 milion vjet mė parė pati origjinė rrėnja e tė parėve, rend ky tek i cili bėjnė pjesė njeriu, bashkė me tė gjitha llojet e majmunėve

Arinjtė

Njė hipotezėe dalė nė dritė rreth viteve `60 e cila pretendonte se njeriu e kishte prejardhjen nga arinjtė. Teoria lindi nga vėzhgimi i tė ndenjurave tė arinjve.

Zvarranikėt

Njė hipotezė e tretė ėshtė ajo e cila pretendon se njeriu e ka prejardhjen nga zvarranikėt. Bėhet fjalė ama pėr hipoteza mitologjike, qė gjenden nė Europėn antike

Peshqit

Hipoteza e Neil Shubin pretendon se njeriu vjen nga peshqit. Kėtė e dėshmojnė lidhjet e shumta qė ekzistojnė mes peshqve, nga duart, qafa dhe organe tė ndryshme tė brendshme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://bujar-mehmeti.forumm.biz
 
Peshqit paraardhės tė njeriut dhe trupi ynė vazhdon ende tė transformohet
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» [Debate] Usagi's Hairstyles

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
bujar-mehmeti :: Shkencat Egzakte :: Biologji-
Kėrce tek: