Forumi im
 
ForumPortalRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 BIOLOGJIA dhe FEJA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Number of posts : 456
Registration date : 15/03/2008

MesazhTitulli: BIOLOGJIA dhe FEJA   Fri Apr 04, 2008 12:36 pm

cheers

--------------------------------------------------------------------------------

B I O L O G J I A dhe F e j a

Sot, ndėrkohė qė prestigji i materializmit dhe ateizmit ėshtė nė rėnie, shkencėtarėt po arrijnė tė kuptojnė, gjithnjė e mė shumė, se feja ėshtė aq thelbėsore saqė nuk mund tė braktiset. Njerėzimi nuk do tė jetė i aftė tė arrijė lumturinė pa atė. Por armiqėt e realitetit dhe tė se vėrtetės pėrpiqėn akoma nėpėrmjet shkencave fallse, tė mbrojnė ateizmin. Por a bie ndesh feja me shkencėn siē pretendojnė ateistėt? Kėsaj pyetje mund t’i pėrgjigjemi duke iu referuar biologjisė. Nga tė gjitha shkencat biologjia ėshtė mė afėr me fenė sepse ajo ka lidhje me "jetėn".

Nga tė gjitha krijesat e gjalla, njeriu ėshtė organizmi mė kompleks dhe mė i pėrsosur. Ėshtė pikėrisht njeriu qė zbuloi shkencėn dhe diturinė dhe ėshtė ai qė i ēon ato drejt zhvillimit tė mėtejshėm. Gjėja e parė, pėr tė cilėn edhe njeriu mė i lashtė ka qėnė kureshtar tė dijė, ėshtė ajo e ekzistencės sė tij si njė krijesė e gjallė. Kėtu ka diēka, tė cilės ne nuk ja dimė natyrėn, qė i dallon tė gjitha krijesat e gjalla nga realitetet e tjera ekzistuese, siē janė mineralet, shkėmbinjtė, uji, etj. Tė gjitha krijesat e gjalla, njerėzit dhe kafshėt kanė diēka tė pėrbashkėt.

Ėshtė plotėsishtė e natyrshme tė besohet qė tė gjitha krijesat e gjalla t’i nėnshtrohėn tė njėjtit ligj. Sundimtari qė na imponon kėtė ligj e manifeston fuqinė e Tij nėpėrmjet atributeve dhe emrave tė ndryshėm tė Tij. Ai qė na ėshtė paraqitur Vetė me emrin e Tij, Allah, ka shpallur edhe emrat e Tij tė tjerė. Emri i Tij, El-Haliku, pa dyshim qė ka pėrparėsi, mbasi do tė thotė Krijuesi (i ēdo gjėje). Mė pas vijnė emrat tė tjerė si Err-Rrezzaku, qė do tė thotė: Furnizuesi (i pa masė), El-Mussavviru, qė do tė thotė Formėdhėnėsi, El-Hafidhu, qė do tyė thotė Ruajtėsi apo Mbrojtėsi, e shumė tė tjerė.

Mjaft jobesimtarė janė pėrpjekur tė paraqesin njė shpjegim racional "shkencor", pėr kalimin origjinal nga lėnda inorganike nė formėn e jetės organike. Por edhe shkenca ėshtė gjithashtu subjekt i relativitetit. Filozofėt, shkencėtarėt, qė nga grekėt e lashtė e deri mė sot, kanė shkruar qindra e qindra libra dhe kanė shpikur shumė teori rreth fillimit tė jetės nė tokė, por kjo ka qėnė e vetmja qė ata mund tė bėnin – tė parashtronin teori dhe spekullime. Ata kanė ndjekur njė rrugė tė terthorėt, sepse deri me sot, asnjėri nuk ka dalė me ndonjė shpjegim i cili i kundėrvihet realitetit tė shpallur nė Kur’an. Akti i krijimit dhe dhėnjes sė jetės i perket vetėm Zotit. Kjo nuk ėshtė dhe as nuk mundė tė shpjegohet ndryshe. Kur’ani, libri i fundit i shenjtė, e ka ruajtur dhe mbrojtur origjinalitetin e vet. Njė deshmi e epersisė sė tij ndaj gjitha filozofive dhe teorive ėshtė se asnjė nga hipotezat e pranuara, nuk biie ndesh me te vertetat e kur’anit. Ėshtė inkurajus fakti, se sot shumė shkencetarė besojnė se feja ka rolin kryeasor nė shpjegimin e krijimit. Teoricienatat biologė nė veēanti, janė duke u perpjekur tė japin shpjegime tė reja pėr prejardhjen e jetės nė tokė, trė cilat janė nė perputhje me fenė.

Pavarėsisht arritjeve dhe zhvillimeve te mėdha nė fusha tė tilla si inzhinjeria gjenetike, biologjia molekulare, AND dhe imunologjia, shkencėtarėt akoma nuk janė nė gjendje tė mbyllin hėndekun e madh midis materjes organike dhe asaj joorganike. "Jeta" mbetet mrekullia mė e madhe e gjithėsisė. Teoritė e gabuara tė Darvinit dhe teoritė e tjera evolucioniste, qė nuk pranojnė mrekullinė e krijimit, janė duke u hedhur poshtė njėra pas tjetrės.

Teoria e Heingsberg-ut mbi "indeterminizmin" (papėrcaktueshmėrinė) nė mekanikėn kuantike e shpartalloi tėrėsisht materializmin e nė veēanti nocionin e "shkakut" dhe "pasojės". Mė vonė, filozofi amerikan Tomas S. Kuhn e ēoi mė pėrpara argumentin qė nuk ka dhe nuk mund tė ketė asnjė teori shkencore pėrfundimtare. Dhe kjo ėshtė e vėrtetė, sepse pėrgjatė historisė ėshtė dėshmuar fakti, qė tė gjitha teoritė e kanė humbur "tė vėrtetėn" e tyre dhe janė zėvėndėsuar nga teori tė reja.

Njė model, njė mėnyrė e tė shikuarit tė njė ēeshtjeje ose njė paradigmė, siē e quan Kuhni, zotėron ēdo degė tė shkencės pėr njė periudhė kohe dhe pastaj i hap rrugėn njė tjetre. Sipas Kuhnit, nuk ka asnjė paradigmė tė pėrsosur nė asnjė degė tė shkencave. Pėr shėmbull, njė grup kėrkuesish shkencorė fillojnė tė punojnė nė njė fushė tė caktuar, brėnda paradigmės sė tyre, duke pėrdorur metodat e tyre speciale. Me kalimin e kohės, arritjet nė kėtė fushė bėhen tė pranueshme pothuajse prej tė gjithve. Mė pas, pikėrisht ata hulumtues qė ishin pėrkrahėsit mė tė fortė tė paradigmės sė tyre, pėrpiqen ta zhvillojnė atė sa tė mundėn mė tej. Dhe kėshtu fillon njė periudhė e pėrzgjedhjeve dhe shoshitjeve tė problemeve dhe hulumtuesit procedojnė pėr zbulime tė reja brėnda paradigmės sė tyre. Kuhni thotė se kjo ėshtė njė etapė nė tė cilėn progresi shkencor ėshtė bėrė pa ndėrprerje. Pas njė farė kohe hulumtuesit ndeshėn pėrballė tė dhėnave tė reja, tė cilat bien ndesh me paradigmėn e tyre, pikėrisht sepse tė gjitha paradigmat kanė kufij tė pėrcaktuar. Pėr kėtė shkak nuk ka asnjė paradigmė nė tė cilėn tė pėrfshihėn tė gjitha njohuritė shkencore nė ēdo kohė. Ato argumenta tė shkencatarėve qė nuk mund t'i pėrshtatėn paradigmės sė parė, vazhdojnė tė pėrpunohėn, derisa dikush, tė gjėjė njė paradigmė tė re, qė mundė tė pranojė faktet e reja.

Deri tani, tė gjitha teoritė e paraqitura si paradigma kanė arritur tė shpjegojnė vetėm njė pjesė tė realitetit apo tė fakteve. Kėto paradigma jo se kanė qėnė krejtėsisht tė gabuara, por ato asnjėherė nuk kanė qėnė plotėsisht tė drejta. Pėr shėmbull, disa fenomene natyrale mund tė shpjegohėn akoma me fizikėn e Aristotelit, ndėrsa ne tė shumtėn pėrdorim pėr shpjegimin e tyre ligjet e Njutonit ose nė disa kushte, teorinė e relativitetit tė Ajnshtajnit. Dhe lidhur me biologjinė, nė disa raste edhe Darvini ka tė drejtė.

Sidoqoftė njeriu nuk mund tė mbyllė sytė pėrpara tė vėrtetės sė krijimit dhe si njė struc tė fshehė kokėn e tij nė rėrė.

Shkencėtari i dėgjuar, filozofi Karl Poper, ka njė pikpamje tė ndryshme lidhur me kėtė ēeshtje. Ai e pėrcakton se sa e drejtė ėshtė njė teori duke kontrolluar, nėse ajo ka boshllėqe apo mungesa faktesh, qė kėrkohen pėr ta plotėsuar atė. Duke u nisur nga kjo ai pohon: "Darvinizmi nuk ėshtė njė teori shkencore".

Ajo qė mund tė nxjerrim nga idetė e Poperit ose teoria e paradigmave e Kuhnit, ėshtė se realiteti nuk mund tė shpjegohet plotėsishtė nga teoritė shkencore. Shkenca mund tė ndriēojė vetėm disa fakte tė fshehura tė gjithėsisė.

Nikolla Maksvelli ėshtė i mendimit se shkenca nuk mund tė pėrparojė vetėm duke rritur numrin e eksperimenteve tė bėra pėr secilėn teori. Pėr tė shpjeguar pastėrtinė dhe bukurinė e natyrės shkencėtarėt duhet t'i paraqesin teoritė e tyre aq qartė sa ėshtė e pėrsosur natyra. Por a ėshtė e mundur tė gjendet njė teori e tillė? A duhet njeriu tė lėrė menjanė tė vėrtetėn mbi krijimin, e cila shpjegon ēdo gjė dhe tė humbė nė labirintet e teorive?

Kur'ani shpjegon prejardhjen e jetės, bilancin ekologjik nė natyrė, zhvillimin e embrionit dhe shumė fakte tė tjera nė mėnyrė kaq tė qartė, saqė ēdo biolog qė e lexon atė nuk ka pėrse tė mos pėrulet para Allahut e ta adhurojė Atė.

Shkencėtarėt e vėrtetė do ta lexojnė dhe do ta respektojnė Kur'anin, sepse deri tani asnjėri nuk ka konstatuar ndonjė gabim nė njohuritė qė ai pėrmban. Kur'ani ėshtė fjala e Zotit, pra nuk mund tė gabojė.
__________________
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://bujar-mehmeti.forumm.biz
 
BIOLOGJIA dhe FEJA
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
bujar-mehmeti :: Shkencat Egzakte :: Biologji-
Kėrce tek: