Forumi im
 
ForumPortalRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Zogjtė grabitqarė me sy tė mprehtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Number of posts : 456
Registration date : 15/03/2008

MesazhTitulli: Zogjtė grabitqarė me sy tė mprehtė   Fri Apr 04, 2008 12:37 pm

cheers

--------------------------------------------------------------------------------

Zogjtė grabitqarė me sy tė mprehtė

Zogjtė grabitqarė kanė sy tė mprehtė qė u lejojnė atyre tė llogarisin saktėsisht distancat gjatė ekzekutimit tė sulmit. Sytė e tyre tė mėdhej pėrmbajnė shumė qeliza shikimi. Kjo do tė thotė shikim mė i mirė. Ka mė shumė se njė milion qeliza nė syrin e zogut grabitqar.

Shqiponjat qė fluturojnė mijėra metra lart kanė sy kaq tė mprehtė, saqė ato mund tė analizojnė me lehtėsi lėvi- zjet dhe objektet nė tokė nga ajo di- stancė. Ashtu siē lokalizojnė objektivin e tyre avionėt luftarakė nga mijėra metra lartėsi, ashtu dhe shqiponjat fiksojnė gjahun e tyre duke pėrceptuar ndryshimin mė tė vogėl tė ngjyrės dhe lėvizjes. Syri i shqiponjės ka njė kėnd shikimi 3000 dhe mund tė zmadhojė njė imazh tė dhėnė rreth 6 deri 8 herė. Shqiponjat mund tė dallojnė lehtėsisht njė lepur tė fshehur nė bar apo shkurre nga njė lartėsi 1500 m. Eshtė evidente se ky sistem i jashtėzakonshėm shikimi i shqiponjave ėshtė njė projektim i veēantė pėr kėtė krijesė

Albatrosi

Zogjtė shtegtarė e minimizojnė konsumin e energjisė, duke pėrdorur teknika tė veēanta fluturimi. Albatrosi zotėron njė prej kėtyre teknikave. Ky zog qė 92% tė jetės sė tij e kalon nė det ka njė hapje krahėsh 3.5 metra. Karakteristika mė kryesore e albatrosit ėshtė stili i tij i fluturimit. Ai mund tė fluturojė pėr orė tė tėra pa i rrahur krahėt. Pėr kėtė ai shfrytėzon erėn, duke i vendosur krahėt nė pozicion tė pėrshtatshėm.

Duhet shumė energji pėr tė mbajtur hapur vazhdimisht krahė me shtrirje 3.5 metra. Albatrosi mund tė rrijė nė kėtė pozicion me orė tė tėra. Kjo bėhet e mundur nga njė sistem anatomik i veēantė qė i ėshtė dhėnė atij qė nė momentin e lindjes. Gjatė fluturimit, krahėt e albatrosit bllokohen dhe qėndrojnė tė shtrira horizontalisht, prandaj ai nuk ka nevojė tė pėrdorė forcėn e muskujve pėr t'i mbajtur ato tė hapura. Kjo e ndihmon atė shumė gjatė fluturimit. Albatrosi nuk harxhon energji, sepse ai nuk i rreh krahėt dhe nuk i mban hapur me forcėn e muskujve. Fluturimi me orė tė tėra, duke pėrdorur energjinė e erės, siguron pėr albatrosin avantazh tepėr tė madh. P.sh. trupi 10 kg i albatrosit humb vetėm 1% tė peshės kur flutu- ron pėr 1000 km. Kjo ėshtė njė humbje jashtėzakonisht e ulėt. Njeriu ka ndėrtuar aeroplanė pa motorė qė pėrdorin teknikėn e habitshme tė albatrosit.


Pendėt e zogjve

Nė shikim tė parė parė, pendėt e zogjve duket sikur kanė njė strukturė shumė tė thjeshtė. Kur i studion ato nga afėr, gjendesh pėrballė njė strukture shumė tė ndėrlikuar, e cila i bėn pendėt tė lehta, tė forta dhe rezistente ndaj ujit.

Pėr tė fluturuar lehtėsisht zogjve u duhet tė jenė sa mė tė lehtė. Pendėt e zogjve pėrbėhen nga proteina keratinė pėr tė pėrmbushur kėtė nevojė. Nė tė dy anėt e kallamit tė puplės ka shtresa me rreth 400 fije secila. Kėto 400 fije, kanė secila nga dy fije akoma mė tė holla, pra rreth 800. Prej kėtyre 800 fijeve, mė tė hollat, ato qė janė tė vendosura nė pjesėn e pėrparme, kanė secila edhe 20 fije tė tjera. Kėto fije bashkojnė dy puplat me njėra-tjetrėn tamam si dy copa tė mbėrthyera mbi njėra-tjetrėn. Nė njė pupėl ka afėrsisht 300 milionė fije tė vogla. Numri total i fijeve nė tė gjitha puplat ėshtė rreth 700 miliardė.

Ekziston njė arsye shumė e rėndėsishme qė puplat e zogjve janė tė ndėrthurura mirė me njėra-tjetrėn. Ato duhet tė jenė tė shtrėnguara fort qė tė mos shkėputen nga ndonjė lėvizje. Me mekanizmin e fijeve puplat qėndrojnė kaq fort, sa as era e fortė, as shiu e as bora nuk i shkulin dot.

Pėr mė tepėr, puplat e barkut tė zogjve nuk janė njėsoj si puplat e krahėve dhe bishtit. Bishti pėrbėhet prej puplash relativisht tė mėdha; puplat e krahėve janė ndėrtuar nė mėnyrė tė tillė qė tė rrisin sipėrfaqen e kontaktit me ajrin gjatė pėrplasjes sė krahėve dhe kėshtu rrisin forcėn ngritėse.


Qukapiku

Tė gjithė e dinė se qukapiku e ndėrton folenė e tij duke shpuar trun- gjet e pemėve. Gjėja qė shumė njerėz nuk e vėnė re ėshtė fakti se si ėshtė e mundur qė qukapikut nuk i shpėrthen hemoragji nė tru, pėr shkak tė goditjeve tė forta nė pemė. Ajo qė qukapiku bėn ėshtė njėsoj si ajo qė mund tė bėjė njė njeri pėr tė ngulur njė gozhdė me kokė. N.q.s. njeriu do tė mundohej tė bėnte njė gjė tė tillė, do tė pėsonte hemoragji nė tru. Por qukapiku nuk pyet; ai mund tė godasė njė trung tė fortė me sqep 38-43 herė brenda 2.10 deri 2.69 sek dhe tė mos i ndodhė absolutisht asgjė.

Koka e qukapikut ėshtė krijuar e tillė qė ta pėrballojė me sukses kėtė punė. Kafka e qukapikut ka njė sistem amortizimi qė redukton dhe amortizon goditjet, nė sajė tė disa indeve tė veēanta tė buta midis kockave tė kafkės


Sistemi zanor i lakuriqit tė natės

Lakuriqėt fluturojnė nė errėsirėn e natės pa patur ansnjė problem. Ata disponojnė njė sistem shumė interesant pėr tė arritur kėtė gjė. Ata pėrdorin njė sistem zanor, me anė tė tė cilit arrijnė tė hartojnė hartėn e objekteve pėrreth, nėpėrmjet pėrpunimit tė valėve zanore.

Njė njeri me moshė tė re mund tė perceptojė me vėshtirėsi njė zė me frekuencė 20.000 vibrime nė sekondė. Njė lakuriq i pajisur me njė sistem tė veēantė zanor, pėrdor tinguj qė kanė frekuencė 50.000-200.000 vibrime pėr sekondė. Ai i dėrgon kėto tinguj nė tė gjitha drejtimet 20-30 herė nė sekondė. Harta qė pėrftohet nga ky sistem ėshtė kaq e pėrpiktė, sa e lejon lakuriqin qė, jo vetėm tė perceptojė pozicionin e objekteve, por edhe tė lokalizojė pa vėshtirėsi pozicionin e presė sė tij.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://bujar-mehmeti.forumm.biz
 
Zogjtė grabitqarė me sy tė mprehtė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
bujar-mehmeti :: Shkencat Egzakte :: Biologji-
Kėrce tek: